Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, taip pat siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė)

Kaip ir kasmet, paskutinę dieną prieš Rudens atostogas, 4a klasėje pašėlusiai linksmai minima „amerikoniška“ šventė Helovinas. Po jos teks nurimti ir ruoštis ramybe ir rudeniška nostalgija „pasipuošusioms“ mūsiškoms, lietuviškoms, Vėlinėms.

Šiek tiek istorijos:

Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, taip pat siūlo naudoti pavadinimą Vaiduoklių šventė) − šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Vaišės arba pokštas“. Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos išdaigos.

Šventės istorija

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 m. krikščionių bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Veikiausiai, kad šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumais, pagamintus iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Pavadinimas Helovinas (ang. Halloween) kilęs iš senosios anglų kalbos laikų.

Kostiumai

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.

Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių – Svetimas, Grobuonis ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Helovino išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.

Marijampolės vaikų lopšelis-darželis “Ąžuoliukas”

 .